Darbo laiko grafiko sudarymas ne visada yra toks paprastas kaip “nuo 8:00 iki 17:00, nuo pirmadienio iki penktadienio”. Yra daugybė pramonės šakų, kuriose darbuotojai dirba savaitgaliais ir švenčių dienomis arba besikeičiančiu grafiku (išdirbtų valandų skaičius kiekvieną savaitę nėra vienodas).
Tokiais atvejais, įmonės dažnai renkasi taikyti suminę darbo laiko apskaitą - VDI (Valstybinės Darbo Inspekcijos) žiniomis, tokią praktiką naudoja beveik trečdalis visų Lietuvos įmonių. Taigi, kas yra toji suminė apskaita ir kaip ji veikia?
Suminė darbo laiko apskaita - kas tai?
Suminė darbo laiko apskaita – tai darbo laiko režimas, kai darbuotojo išdirbtos valandos yra apskaitomos ne per mėnesį, o per ilgesnį, vadinamąjį apskaitinį laikotarpį (paprastai jis trunka 2-3 mėnesius). Tam tikrais atvejais, numatytais įstatymuose, apskaitinis laikotarpis gali būti pratęstas iki 12 mėnesių.
Šis darbo laiko apskaitos metodas leidžia lanksčiai organizuoti darbą, kai nėra galimybės laikytis standartinės 40 valandų darbo savaitės. Vietoje to, darbuotojo darbo laiko norma yra apskaitoma per visą apskaitinį laikotarpį.
Kuo suminė darbo apskaita skiriasi nuo standartinės?
Pagrindinis skirtumas tarp suminės ir įprastos darbo laiko apskaitos yra tas, kad taikant suminę apskaitą, darbo laikas yra balansuojamas per ilgesnį laikotarpį. Tai reiškia, kad vieną savaitę darbuotojas gali dirbti daugiau valandų, o kitą - mažiau. Tai nebus laikoma viršvalandžiais, jei nebus viršyta viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma. Įprastoje darbo laiko apskaitoje, viršvalandžiai yra skaičiuojami kiekvieną kartą viršijus nustatytą dienos arba savaitės darbo laiko trukmę.
Tad, suminės darbo valandos suteikia daugiau lankstumo įmonėms, kurių veikla yra sezoninė, priklausoma nuo projektų arba reikalauja darbo pamainomis, įskaitant naktinį darbą bei darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tokių įmonių pavyzdžiai įtraukia parduotuves ir prekybos tinklus, maitinimo įstaigas, viešbučius, klinikas ir ligonines, gamybos įstaigas ir kitas organizacijas.
Suminės darbo laiko apskaitos taisyklės
Suminės darbo laiko apskaitos taikymą Lietuvoje reglamentuoja darbo kodeksas (straipsniai 114, 115 ir 122). Štai pagrindinės taisyklės ir reikalavimai:
- Įvedimo pagrindas: Suminė darbo laiko apskaita gali būti įvedama esant būtinumui ir įvykdžius informavimo bei konsultavimo procedūras su darbo taryba arba profesine sąjunga.
- Apskaitinis laikotarpis: Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė nei trys mėnesiai (išskyrus tam tikrus atvejus).
- Maksimalus darbo laikas: Darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 52 valandų. Darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti 12 valandų.
- Poilsio laikas: Darbuotojams turi būti užtikrintas ne trumpesnis kaip 11 valandų nepertraukiamas paros poilsis tarp pamainų ir ne mažiau kaip 35 valandų nepertraukiamo poilsio per 7 d. d. savaitę.
- Darbo grafikai: Darbo grafikai turi būti sudaromi ir darbuotojams pranešami ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Jei reikia pakeitimų, apie juos darbuotojai privalo būti įspėti likus ne mažiau nei 2 darbo dienoms.
Grafikai turi būti sudaryti taip, kad kuo tolygiau ir sąžiningiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės (pvz: rytinė ir vakarinė pamainos) arba daugiau nei 6 dienas iš eilės be poilsio. - Darbas švenčių dienomis: Prieššventinę dieną darbo laikas trumpinamas viena valanda, išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal sutrumpintą darbo laiko normą. Kai to padaryti nepavyksta, ši valanda apmokama viršvalandžių principu.
- Apmokėjimas už viršvalandžius: Jei per apskaitinį laikotarpį darbuotojas išdirba daugiau valandų, nei numatyta norma, už viršytą laiką mokama kaip už viršvalandžius – 1,5 karto didesniu tarifu, arba darbuotojo prašymu šis laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų.
- Apmokėjimas už neišdirbtą laiką: Jei darbuotojas neišdirbo nustatytos darbo valandų normos dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių, jam turi būti sumokėta pusė priklausančio darbo užmokesčio už neišdirbtą laiką.
Atostoginių skaičiavimas pagal suminę darbo laiko apskaitą
Atostogos pagal suminę darbo laiko apskaitą taipogi turi savų ypatumų. Kadangi darbuotojų darbo dienų ir valandų skaičius per savaitę gali skirtis, atostogos dažniausiai suteikiamos savaitėmis arba kalendorinėmis dienomis. Yra keli pagrindiniai atostoginių apskaičiavimo būdai pagal suminę darbo laiko apskaitą:
- Pagal darbuotojo darbo grafiką: Atostoginiai skaičiuojami už tiek darbo dienų (ar valandų), kiek darbuotojui būtų reikėję dirbti pagal jo grafiką atostogų metu.
- Pagal standartinį 5 dienų darbo savaitės grafiką: Atostogos skaičiuojamos pagal įprastą 5 darbo dienų savaitę, nepriklausomai nuo darbuotojo faktinio grafiko. Tokiu atveju, viena atostogų savaitė atitinka 5 darbo dienas.
- Taikant vidutinę darbo dienos trukmę: Apskaičiuojama vidutinė darbuotojo darbo dienos trukmė per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, tris paskutinius mėnesius) ir pagal ją skaičiuojami atostoginiai. Šis būdas yra naudojamas turbūt rečiausiai - jis tinkamiausias, kai darbo sutartis yra valandinė ir darbo valandų skaičius per dieną yra kintantis.
Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai nenurodo, kurį būdą pasirinkti, todėl įmonės atostoginių apskaičiavimo tvarką privalo pačios nusistatyti bei aiškiai apibrėžti savo vidinėse tvarkose. Tačiau, taisyklingas darbo laiko ir poilsio apskaičiavimas yra reglamentuojamas itin griežtai.
Suminė darbo laiko apskaita Odoo sistemoje su Via laurea sprendimais
Darbo užmokesčio ir atostoginių skaičiavimas pagal suminę darbo laiko apskaitą yra išties sudėtingas, o klaidos įsivelia net prižiūrint patyrusiems apskaitos specialistams. Gera naujiena ta, kad didelė dalis šio proceso gali būti automatizuota naudojantis išmaniomis sistemomis!
Verslo valdymo sistema Odoo, kartu su Via laurea tiražuojamu Darbo Užmokesčio “LT DU” moduliu, gerokai palengvins Jūsų suminės darbo laiko apskaitos valdymą. Sistema automatiškai sudaro darbo grafikus, taikant sukurtus šablonus; pagal nurodytas taisykles apskaičiuoja darbo laiką (įskaitant viršvalandžius ar neišdirbtas per suminį laikotarpį valandas); atpažįsta dirbtas naktines bei šventinių dienų valandas; pagal darbuotojams priskirtus darbo grafikus ir remiantis įmonės apskaitos politika, skaičiuoja atlyginimus.
Siekiant suteikti kuo daugiau patogumo ir platesnes pritaikymo galimybes, Via laurea sukurtu moduliu galima atlyginimus skaičiuoti ne tik įstatymu apibrėžtu būdu, tačiau yra sukurtos papildomos galimybės, remiantis dažniausiai taikomomis praktikomis, naudojamomis Lietuvos įmonėse.
Suminės darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio sprendimai įgalina įmonėms rinktis:
- Skaičiuoti valandinį arba fiksuotą darbo užmokestį;
- Rinktis mokėjimą pagal dirbtą laiką, arba mokėti sutartinį atlyginimą, jo perskaičiavimą vykdant suminio periodo paskutinį mėnesį;
- Už neišdirbtas suminio periodo valandas mokėti ½ arba pilną atlyginimą;
- Atostogas ir kitas išmokas skaičiuoti pasirinktu būdu: pagal darbo laiko normą, kaip nurodoma darbo kodekse, pagal darbuotojui priklausantį dirbti jo individualų grafiką arba pagal priskirtą bendrą grafiką.
Odoo apskaitos demonstracija
Norite pamatyti, kaip Via laurea apskaitos lokalizacijos sprendimai veikia Odoo sistemoje? Susisiekite ir suorganizuosime nemokamą sistemos demonstraciją su mūsų apskaitos specialistais!
